Prev
Next
A+ a-

Naujienos

Medicinos bankas imasi priemonių smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimui

Praėjusius finansinius metus sėkmingai baigęs Medicinos bankas stiprina smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiamų finansinių paslaugų bazę. Banko atstovai teigia, kad šiandien Lietuvoje būtina padėti provincijose ir mažuose miestuose įsikūrusiam verslui, tai turėtų būti vienu svarbiausių prioritetų norint gerinti Lietuvos ekonominę situaciją.

 

Finansiniai sprendimai turi atitikti verslo poreikius

 

„Lietuvoje daugiausiai smulkaus ir vidutinio verslo ir būtent jam pagalbos reikia labiausiai. Tai suprasdami išplėtėme geografinį banko tinklą, sukūrėme sąlygas visuose savo padaliniuose naudotis pačiomis įvairiausiomis finansinėmis paslaugomis, atlikti operacijas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Manome, kad šiandien Lietuvoje itin svarbu sukurti kuo geresnes sąlygas verslui kurtis ir augti – būtent dėl to sukūrėme dvi pradedančiam ir jau įsibėgėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas programas „Startuoju“ ir „Augu“, – sako Medicinos banko Verslo plėtros departamento direktorė Vaida Stamburaitė.

 

Pasak V. Stamburaitės, šiandien pastebima dar viena smulkiam ir vidutiniam verslui, esančiam provincijose, nepalanki tendencija: bankai traukiasi iš mažųjų miestų, uždaro savo padalinius ir visas operacijas perkelia į elektroninę erdvę. Tuo tarpu Medicinos bankas lieka ištikimas savo klientams ir vienintelis, kuris turi tokį platų padalinių tinklą visoje Lietuvoje. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių esančiuose Medicinos banko padaliniuose gyventojai ir įmonės, smulkūs verslininkai, ūkininkai bei prekeiviai gali atlikti ir grynųjų pinigų operacijas, ir atsiskaitymus elektroninėje erdvėje.

 

„Be to, Medicinos bankas nuolat bendrauja su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais, dalinasi aktualia informacija, ragina ir kviečia užsukti į banką, pasitarti, ieškoti racionalių finansinių sprendimų.

 

Taip tampame partneriais – tai didžiausias mūsų pasiekimas, svarbiausias veiklos principas, padedantis nuolat tobulinti siūlomus finansinius produktus ir teikti poreikius atitinkančius sprendimus savo klientams“, – teigia V. Stamburaitė.

 

Apyvartinių lėšų papildymas – viena svarbiausių priemonių smulkiajam verslui

 

„Ir startuojančiam, ir jau įsibėgėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui siūlome daugybę sprendimų, kaip papildyti apyvartines lėšas, toliau vykdyti veiklą dar negavus klientų apmokėjimų. Trumpalaikiam iki vienerių metų finansavimui galimi sprendimai – tai vekselio, faktoringo, sąskaitos kreditavimo suteikimas.

 

Vekselis yra unikalus banko produktas, greitoji finansinė pagalba. Verslas, turintis tvarias finansines įplaukas bei laukiantis klientų apmokėjimų pagal sutartis, kitų įplaukų (PVM, kt. išmokų) per artimiausius šešis mėnesius, gali parduoti vekselius bankui be papildomo turto įkeitimo, ir gauti lėšų verslo plėtrai, piniginių srautų subalansavimui. Panaši paslauga yra ir faktoringas – ji aktuali net ir vieną pirkėją turinčioms ir dažnai atsiskaitymus su atidėjimu vykdančioms įmonėms.

 

Esant ilgesnio, iki trejų metų, finansavimo termino poreikiui siūlome kredito linijas ir kreditą apyvartinių lėšų papildymui. Pastarųjų kreditų didžiąją dalį palūkanų smulkiajam ir vidutiniam verslui kompensuoja INVEGA (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“), žemdirbiams – UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, – teigia V. Stamburaitė.

 

Pasak V. Stamburaitės, apyvartines lėšas papildyti galima ir grįžtamuoju lizingu. Juo naudodamasis klientas, lizingo gavėjas, parduoda jam priklausantį turtą bankui ir lizingo sutarties pagrindu jį išsimokėtinai išperka atgal“, – pasakoja V. Stamburaitė.

 

Lizingas ir naujoms, ir naudotoms priemonėms įsigyti

 

Smulkiajam ir vidutiniam verslui taip pat aktualus ir verslo plėtrą galintis palengvinti finansinis sprendimas – lizingas.

 

„Taupydamas lėšas smulkusis ir vidutinis verslas dažnai renkasi ne naujas, o naudotas priemones. Tai suprasdami gana lanksčiomis sąlygomis teikiame lizingą ir ne naujoms priemonėms. Svarbu tai, kad lizingo termino pabaigoje transporto priemonės ir žemės ūkio technikos amžius turėtų būti iki 18 metų, o specialiajai technikai finansavimas teikiamas su pradine įmoka nuo 5 proc., naudotai technikai pradinė įmoka yra nuo 10 proc. vertės“, – pasakoja V. Stamburaitė.

 

Kreditai iš „Atviro kreditų fondo“

 

Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo planą, kreditai ir kredito linijos smulkiam ir vidutiniam verslui, atitinkančiam nustatytus kriterijus, Medicinos banke gali būti teikiami naudojant banko bei „Atviro kreditų fondo“ (AKF) lėšas. Tai vienas stipriųjų banko išskirtinumų Lietuvos finansų sektoriuje, prisidedant prie verslo skatinimo programos laimėjus Ūkio ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbtą konkursą „Atviras kreditų fondas“ (AKF).

 

Medicinos banko Verslo plėtros departamento direktorės teigimu, sutartis pagal šią programą galima pasirašyti dar iki šių metų gruodžio 30 d., o kreditai iš „Atviro kreditų fondo“ teikiami ir investiciniam, ir apyvartiniam kapitalui finansuoti.

 

Bankas finansuoja įvairius smulkiojo ir vidutinio verslo (įmonių, žemdirbių) projektus: ir trumpalaikes paskolas apyvartiniam kapitalui, skirtas verslo plėtrai arba piniginių srautų subalansavimui, ir ilgalaikes investicines paskolas.

 

Verslo plėtrai – investiciniai kreditai

 

Banko atstovės teigimu, Medicinos bankas remdamas smulkųjį ir vidutinį verslą bei žemdirbius suteikia jiems investicinius kreditus. Pastarieji skirti investiciniams projektams arba verslo plėtrai finansuoti: kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui įsigyti, atnaujinti technologijas, finansuoti statybos darbus ar kitus verslo vystymo projektus.

 

„Už didelę dalį šiam verslui suteiktų paskolų garantuoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas” (ŽŪPGF). INVEGA ir ŽŪPGF garantija – bankui priimtina kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė, kai klientui trūksta kredito grąžinimo garanto (turto).

 

INVEGA teikiamos finansavimo priemonės ir garantijos leidžia smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms pasiūlyti finansavimą patrauklesnėmis sąlygomis, susimažinti kaštus. Atskiru atveju palūkanų išlaidos po kompensavimo sumažėja iki 0,14 proc. metinių palūkanų. Tai ypač aktualu naujoms įmonėms, kurios dar negali pasigirti aukštais finansiniais rodikliais, tačiau joms būtinas finansavimas sėkmingai verslo plėtrai“, – sako V. Stamburaitė.

 

Ne visi žino apie galimybę kompensuoti palūkanas

 

Banko atstovė pastebi, kad smulkusis ir vidutinis verslas dažnai nesikreipia į banką kredito gavimui dėl to, kad verslininkams tiesiog trūksta informacijos apie palūkanų kompensavimo galimybes.

 

„Šiandien palūkanų kompensavimu gali pasinaudoti ir smulkiojo, ir vidutinio verslo atstovai, ir žemdirbiai, ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. Smulkiojo ir vidutinio verslo mokamų palūkanų kompensavimą administruoja INVEGA, o žemės ūkio bendrovių – „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas”, kai paskola suteikta su garantija, arba savivaldybė, kai paskola – be garantijos. Nors palūkanų kompensavimas žemės ūkio sektoriui atnaujintas dar praeitų metų rudenį, tačiau žinia apie tai nebuvo plačiai paskleista“, – sako V. Stamburaitė.

 

Paskoloms su INVEGA garantija arba teikiamoms iš „Atviro kreditų fondo“ lėšų, INVEGA kompensuoja iki 95 proc. sumokėtų palūkanų. Visą informaciją apie palūkanų kompensavimo galimybes banko klientai gali rasti Medicinos banko interneto puslapyje.

Susisiekite

Siųsti žinutę

Siųsti nuorodą draugui

Siųsti žinutę